Kelionę žemyninėje Tanzanijoje galima suskirstyti į tris dalis: game drive safariai, Tanganikos ežeras ir Hadzabe gentis. Pirmoje kelionės dalyje lankėmės Ngorongoro krateryje ir Tarangire nacionaliniame parke. Ngorongoro krateris – unikali vieta žemėje. Tai prieš 2-3 milijonus metų sprogusio vulkano kaldera, kurioje šiuo metu savo sultyse verda ir ekologinę pusiausvyrą išlaiko zebrai, antilopės, gazelės, drambliai bei jų skaičių reguliuojančios 8 liūtų šeimos. Krateris yra per mažas, kad čia vietos rastų leopardai ar gepardai, nors būna atvejų, kad ir jie nusileidžia stačiais kraterio šlaitais pasisvečiuoti naujose teritorijose, tačiau įprastai ilgai neužsibūna. Per ilgus tūkstančius metų čia apsigyveno beveik visos dažniausiai Afrikoje sutinkamos gyvūnų rūšys. Čia nesutiksi tik vienos iš jų – žirafų. Tiesiog kraterio šlaitai yra per statūs, kad bėgant metams jos čia užklystų. Ir išties vizitas krateryje buvo labai sėkmingas: nors ir iš toli, tačiau pavyko pirmą kartą gyvenime pamatyti laisvėje gyvenantį raganosį!
Antrą dieną lankėmės Taragire nacionaliniame parke, kuris pasižymi kiek įvairesne gamta, upių išvagotais slėniais, čia augančiais storakamieniais baobabais bei didele dramblių populiacija. Taip pat čia jau dažnai galima sutikti žirafų bei yra nedidelis šansas pamatyti atėjusį prie upės pasigirdyti gepardą ar itin retą leopardą. Ir tai buvo nutikę, bet, deja, kol mes atvažiavom iki upės, leopardas jau buvo grįžęs į žolynus visos dienos miegui. Tačiau šį nusivylimą nuglaistė mūsų pačių atrasti du liūtų patinai, besiilsintys akacijos šešėlyje tiesiog šalia pat kelio. Tikrai nuostabus jausmas atrasti tokį spotą patiems pirmiems, kai aplink nėra jokio kito turistinio džipo. Žinoma „fair play” taisyklės įpareigoja gidus per raciją pranešti apie įdomią vietą parke, tad po 5 minučių link mūsų pradeda judėti kiti džipai. Dar po kelių minučių keliu pravažiuoja sunkvežimis, kuris net stabteli šalia poilsiaujančių liūtų patinų. Net sunkvežimio kūzave esantys vietiniai fotografuoja patinus. Supranti, kad momentas tikrai ne kasdienis. Apmaudu, tačiau pajudėdama sunkiasvorė transporto priemonė suneramina du patinus ir jie patraukia ieškoti ramesnės vietelės tolyn į žolynus (kad taip nutiks nuspėjo mūsų vairuotojas, pasakęs, kad jeigu sunkvežimis sustos, išbaidys liūtus ir jie nueis). Tai beabejo sukelia didžiulį pyktį kitiems, vis dar nespėjusiems atvažiuoti, džipų vairuotojams, kurie į šuns dienas išdeda sustojusį sunkvežimį. Nacionaliniuose parkuose viskas keičiasi labai greit ir visiškai normalu, kad ne visada visur suspėsi, ne visada viską pamatysi, nes teritorija tikrai didelė. Kažką unikalaus pasakyti apie klasikinius Afrikos safarius yra praktiškai neįmanoma. Viskas kas juose unikalu – įamžinta nuotraukose
